BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

žingsniavau.

Taip.. Aš tik ėjau, ėjau ir ėjau.
Nors nežinau kur. Bet jaučiausi šioje tamsoje tokia saugi.

Taip
ramiai žingsniavau tuo taku. Kartkartėmis atsigręždavau, pažiūrėdavau
tokiu ilgesingu žvilgsniu, kokiu žiūrėdavau, kai nenorėdavau išeiti ir
paleisti Tavęs iš glėbio. Žinojau, bet, giliai širdyje, vyliausi, kad
mane pasivysi ir atsiprašysi už viską, ką padarei ne taip. Aš ėjau,
regis, išgirdau kažką panašaus į greitus žingsnius, pamažu
garsėjančius. Bijojau suktis atgal ir pažiūrėti, kas ten. O taip
troškau. Galų gale atsisukau, netvėriau iš jaudulio. Ten nieko nebuvo.
Tiesiog įsivaizdavau. Pirmą kartą, kai susitikom, buvo taip pat. Tu
atėjai prie manęs, kai to mažiausiai tikėjausi. Troškau, kad dabar būtų
taip pat. Bet troškulį numalšino tas jasumas, kad viskas sbaigėsi. Kad
nesu Tau tokia reikalinga, kokia norėčiau Tau būti. O aš taip norėčiau,
kad būčiau tau labai svarbi, kad nedrįstum skaudinti ir žaisti
jausmais. Norėčiau.. O dabar tenoriu, kad su niekuo nepasielgtum taip,
kaip pasielgei su manimi. Manai prašau per daug? Bet jei pasistengtum,
tai neatrodų taip sunku. Meldžiu, susivok. Kartais geriau per vėlai,
bet ne niekada. To Tau linkiu aš, Mar. *(:

Antikqarinė-Eglė. (:

Rodyk draugams

Rašyti komentarą